Kovo 10 d. Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje. Posėdyje dalyvavę suinteresuotų institucijų ir organizacijų – Energetikos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Biodegalų asociacijos, degalinių tinklų, Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) ir kt. – atstovai pristatė savo veiklos srities aktualijas ir spęstinas problemas.
Energetikos ministerijos atstovas A. Salapėta akcentavo, kad pagrindinis veiksnys, turintis įtakos degalų kainų kilimui, yra naftos kainos didėjimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos degalų rinkoje susiformavusios degalų kainos yra priskirtinos prie žemiausių kainų Europos Sąjungoje. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dyzelino suvartojimas nuosekliai didėja, benzino vartojimas išlieka pastovus, didžiausias naftos produktų suvartojimas tenka kelių transportui, 2019 m. „Orlen Lietuva“ pagamino apie 81 proc. viso Lietuvoje suvartoto degalų kiekio.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Eglė Vagelytė-Mačiulienė pabrėžė, kad visi vartojami naftos produktai ir biodegalai privalo atitikti privalomuosius kokybės rodiklius. Atitiktį kokybės rodikliams prižiūri VVTAT – atlieka patikrinimus degalų prekybos vietose. Tarnybos teigimu, per 2020 m. atliekamus patikrinimus nebuvo nustatyta nė vieno pažeidimo, susijusio su parduodamų degalų kokybe. Visi privalomieji rodikliai, nustatantys ribines kokybinių parametrų vertes atskiroms degalų rūšims atskirais laikotarpiais (šiltuoju laikotarpiu ir žiemos laikotarpiu), atitiko nustatytus reikalavimus.
Biodegalų asociacijos atstovas M. Palijanskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos degalų gamintojai ir importuotojai į parduodamą kurą dažniausiai maišo importinius biodegalus. Pasak jų, Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų. Kadangi importiniai biodegalai yra 2–3 euro centais brangesni už vietinės gamybos biodegalus, laikoma, kad Lietuvos vartotojai permoka už įsigyjamą kurą Lietuvoje. Be to, Biodegalų asociacijos duomenimis, naudojant importuojamus biodegalus, per metus Lietuvos ūkininkai netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį.
LMVVK prezidentas E. Mikėnas minėjo, kad pradėjus į degalus maišyti priedus, vežėjai skundžiasi dėl padidėjusių kuro normų. Anot jo, kita didelė problema ne tik vežėjams, bet ir Lietuvai, tai ženklūs kuro kainų skirtumai Lietuvoje ir Lenkijoje. Šiandien vežėjai, išvažiuodami iš Lietuvos pilnus kuro bakus, kurių talpa siekia iki 1,5 tonos, užpila ne Lietuvoje, o Lenkijoje, kur degalų kainos žymiai mažesnės. Pašnekovas užsiminė, kad vežėjai norėtų jog Lietuva taptų antru Liuksemburgu, kur visi važiuoja užsipilti pigesnio kuro.
Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius sakė, kad mūsų energetinė nepriklausomybė yra labai svarbi, todėl Ekonomikos komitetas, išklausęs suinteresuotų institucijų ir organizacijų apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje, nutarė ir toliau aktyviai domėtis šia tema, o ypač – galimybėmis naudoti kuo daugiau vietinės kilmės biodegalų.